Vilnius yra pagrindinis ekonomikos centras Lietuvoje ir vienas didžiausių finansinių centrų Baltijos šalyse. Nors Vilniuje gyvena tik 20% visų Lietuvos gyventojų, miestas sukuria maždaug trečdalį šalies BVP. Nominalus bendrasis vidaus produktas, sukurtas Vilniaus apskrityje, siekia maždaug 18 100,00 eurų – daugiausiai visoje Lietuvoje.
Vilniuje sparčiai kuriasi saulės energijos ir lazerinių technologijų gamybos centrai – fotovoltinių sistemų ir atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojai: „Arginta“, „Precizika“, „Baltic Solar“; aukštos kokybės lazerinių technologijų gamintojai: „Ekspla“, „Eksma“; biotechnologijų gamintojai: „Fermentas“, „Thermo Fisher“, „Sicor Biotech“. Visi šie gamybos centrai sėkmingai tiekia savo produkciją pasaulinėms rinkoms.
Mieste įsikūrę itin daug universitetų. Didžiausias ir seniausias iš visų yra Vilniaus universitetas, kuriame šiuo metu mokosi apie 23 000 studentų. Pagrindiniai universiteto pastatai glaudžiasi Vilniaus senamiestyje. Universitetas rengia įvairius projektus ir bendradarbiauja su tokiomis organizacijomis kaip UNESCO ir NATO, o jo teikiamas išsilavinimas yra pripažintas kaip itin aukštos kokybės. Vilniaus universitete itin daug magistro programų dėstoma anglų kalba, taip pat daug programų rengiama bendradarbiaujant su įvairiais Europos universitetais.
Kosmopolitiškame Vilniuje, pasižyminčiame įvairia architektūra, yra net 65 bažnyčios. Kaip ir dauguma viduramžių miestų, Vilnius kūrėsi aplink miesto rotušę. Pagrindinė miesto gatvė – Pilies gatvė – jungė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su miesto rotuše. Kitos gatvės vesdavo į feodalinių žemvaldžių ir dvarininkų rūmus, bažnyčias, parduotuves ir amatininkų dirbtuves. Aplink viduramžių Vilnių vinguriavo vingiuotos gatvelės, prie namų glaudėsi jaukūs kiemeliai. Vilniaus senamiestis – istorinis miesto centras – yra vienas didžiausių visoje Europoje ir užima net 3,6 km2 (1,4 kvadratinių mylių) plotą. Čia susibūrusios visos žymiausios ir didžiausią istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčios vietos.
English